Tarptautinėje inovacijų konferencijoje „Riga Comm“ Rygoje šiemet ypatingo dėmesio sulaukė verslininko, investuotojo ir futuristo Ilja Laurs pranešimas apie Singuliarumą ir žmonijos ateitį. Tai buvo vienas tų pasisakymų, kurie ne tik informuoja, bet ir provokuoja — priverčia susimąstyti, iš naujo įvertinti savo santykį su darbu, technologijomis ir pačia gyvenimo prasme. Laurs kalba tiesiai: „Kasdien dirbtinio intelekto progresas spartėja taip greitai, kad žmonės netrukus nebesugebės suprasti, kas vyksta aplink juos. Tas momentas ir vadinamas Singuliarumu.“

Singuliarumas - kaip neišvengiama vystymosi fazė

I. Laurs pabrėžė, kad technologijų progresas persijungė į eksponentinį režimą. „Prieš porą metų niekas nebuvo girdėjęs apie ChatGPT, o dabar tai — įrankis, kurį daugelis naudoja kasdien“,– sakė jis. Anot jo, DI sistemos geba tobulėti ne tik greitai, bet ir autonomiškai, o tai veda prie singuliarumo – momento, kai technologijų pažangos tempas viršys žmogaus suvokimo galimybes.

Ilja atkreipė dėmesį, kad šis lūžis nėra tolima futuristinė vizija: „Jei žmonijai prireikė 2 000 metų sukurti geresnę žmogaus versiją, DI tam gali prireikti vos penkerių.“ Toks tempas reiškia, kad netolimoje ateityje technologijos taps savarankiškos naujų technologijų kūrėjos.

Produktyvumas be darbo jėgos

Vienas svarbiausių pranešimo akcentų — ekonomikos transformacija. I. Laurs teigia, kad DI ir autonominės sistemos jau dabar geba kurti vertę be žmonių, o tai ilgainiui gali virsti people-less economy – struktūra, kurioje visa produkcija ir paslaugos generuojamos automatizuotai.

Šis modelis keičia du esminius dabartinės ekonomikos pamatus: darbo būtinybę ir tradicinį turto paskirstymą. Jei DI tampa pagrindiniu vertės kūrėju, natūraliai kyla klausimas, kaip turėtų atrodyti naujoji socialinė sutartis. Būtent čia jis mini bazinių pajamų idėją kaip neišvengiamą ir logišką ateities žingsnį.

Laimės ekonomika ir dabartinio modelio ribos

Pranešėjas pabrėžia, kad vien ekonomikos augimas nebepasako nieko apie visuomenės būklę. Jis remiasi duomenimis, rodančiais, kad didesnė pajamų ar vartojimo apimtis nesukuria didesnės laimės: „Turtingesnės šalys nebūtinai turi laimingesnius žmones, o dauguma darbuotojų yra nemotyvuoti ar perdegę.“

Ši įžvalga veda prie platesnės diskusijos apie laimės ekonomiką – ekonomikos modelio, orientuoto į žmogaus gerovę, o ne į BVP augimą. I. Laurs teigia, kad DI gali išlaisvinti žmones iš priverstinio darbo ir leisti visuomenei sutelkti dėmesį į kokybinius, o ne kiekybinius gyvenimo indikatorius.

Ilgaamžiškumas ir švietimo kaita — dvi esminės ateities kryptys

I. Laurs taip pat išskyrė dvi sritis, kurios formuos ateinančio dešimtmečio pokyčius: sveikatos mokslus ir švietimą. Ilgaamžiškumas. medicinos progresas leidžia senėjimą vertinti kaip procesą, kurį galima lėtinti ar gydyti. Demografinės trajektorijos rodo, kad žmogaus gyvenimo trukmė tik didės, o visuomenė susidurs su visiškai naujais ilgalaikio gyvenimo iššūkiais ir galimybėmis.

Švietimas. Žinių ekonomikos modelis, kuriame svarbiausia buvo informacijos įsisavinimas, sparčiai traukiasi. „95% kodo jau rašo DI, o netrukus rašys 100%“, – primena Laurs. Todėl kertiniu žmogaus pranašumu tampa ne žinios, o gebėjimai, kurių DI dublikuoti negali: charakteris, sąmoningumas, vertybės ir išmintis.

Ką reiškia ši analizė šiandienos verslui ir visuomenei?

I. Laurs pristatymas „Riga Comm“ konferencijoje išsiskiria tuo, kad jis technologinius pokyčius nagrinėja ne kaip techninę temą, o kaip esminį visuomenės raidos etapą. Jo įžvalgos kelia aktualius klausimus:
- Kaip keisis darbo rinka, kai produktyvumas taps visiškai automatizuotas?
- Kokį vaidmenį atliks valstybės ir kaip jos adaptuos socialinę sistemą?
- Ką reiškia laimė visuomenėje, kurioje nebereikia dirbti iš būtinybės?
- Kaip artėja ribos tarp žmogaus ir technologijos išnykimas?
Šie klausimai tampa ne teoriniais, o praktiniais — verslui, politikai, švietimui ir kiekvienam darbuotojui.

Visą pristatymą žiūrėkite Ilja Laurs Youtube kanale: https://youtu.be/shxENudIusU
Klausykite - Ilja Laurs Spotify kanale: https://shorturl.at/ODgTy
Skaidrės: https://shorturl.at/OlEkz