Naujausiame „Nextury TV“ epizode vedėja Živilė Einikytė kalbina Andrių Milinavičių, „BSV Ventures“ partnerį, kurio profesinė patirtis atskleidžia visą giliųjų technologijų (deep tech) ekosistemos sudėtingumą ir grožį. Tai ne tik investuotojo žvilgsnis į mokslo pasaulį, bet ir žmogaus, kasdien dirbančio su išradėjais, laboratorijomis ir visą industriją keičiančiomis technologijomis, perspektyva.

Jeigu šiandien deep tech skamba kaip madingas žodis, prieš kelerius metus Lietuvoje ši sąvoka tebuvo siauro rato mokslininkų terminologija. O Andrius – vienas iš žmonių, kurie išdrįso šią temą perkelti į realų investavimo, komercializavimo ir regiono strateginio augimo kontekstą. Laidoje jis atvirai pasakoja, ką reiškia būti pirmu čekiu į mokslinę komandą, kaip atrodo darbas su patentuojamais išradimais ir kokie iššūkiai laukia, kai startuolis turi ne pristatyti „MVP“, o įrodyti, kad jo kuriama technologija iš esmės keičia natūralų procesą.

„Mes kalbame ne apie pagražintą funkciją, o apie fundamentaliai perrašytą taisyklę“, – sako Andrius.

Jis dalijasi patirtimi apie tai, kaip gimsta technologijos, kurioms reikia specialios įrangos, laboratorijų ir metų metus trunkančios inžinerijos, ir kodėl pirmas prototipas dažnai kainuoja daugiau nei visas SaaS startuolio kelias iki rinkos.

Nuo idėjos iki rinkos: tikroji deep tech kelionė

Šiandien „BSV Ventures“ yra vienas iš nedaugelio fondų, kurie Baltijos regione drąsiai investuoja į ankstyvą mokslą. Nuo gyvybės mokslų iki gynybos, nuo fotonikos iki robotikos – kiekviena sritis reikalauja specifinės kompetencijos, brangios infrastruktūros ir ilgo laiko horizonto.

Andrius atskleidžia, su kokia rizika susiduria tokios komandos: dauguma jų ilgą laiką neturi ką parodyti rinkai, nes technologija dar tik kuriama laboratorijoje. Todėl investuotojai turi ne tik įdėti kapitalą, bet ir padėti naviguoti akademiniame pasaulyje, licencijuojant intelektinę nuosavybę, derinant teises ir tvarkant procesus, kurie mažai kuo primena tradicinį startuolio gyvenimą.

„Pirmąją investiciją gausite už viziją, bet antrą – tik už tai, ką jau realiai galite parodyti“, – teigia jis.

Andriaus komanda, norėdama suprasti tikrą potencialą, naudoja think tank’ų modelį, devynių rizikos lygių sistemą ir nuolat analizuoja patentų kraštovaizdį. Tai padeda įvertinti, ar sprendimas iš tikrųjų yra naujas, ar tik „šiek tiek geresnė“ versija to, kas jau egzistuoja pasaulyje.

Mokslas, verslas ir tikroji komandos lyderystė

Laidoje nemažai kalbama ir apie žmogiškąją pusę – apie tai, kaip sudėtinga suburti komandą, kurioje dera mokslo giluma ir verslo realybė. Dažna klaida – tikėtis, kad mokslininkas taps generaliniu direktoriumi.

„Jeigu žmogus nori kurti laboratorijoje, nedarykite jo atsakingo už pardavimus“, – sako Andrius.

Verslo lyderystė ir mokslinė lyderystė – du skirtingi pasauliai. Todėl svarbiausia yra rasti partnerystę, kurioje mokslininkas gali toliau kurti, o verslo žmogus – padėti technologijai išvysti rinkos dienos šviesą. Ir tik taip deep tech produktas turi šansą tapti komerciniu.

Ekosistemos iššūkiai: tarp vilties ir realybės

Aptariamas ir platesnis vaizdas – kaip keičiasi Europos technologinis peizažas. Karas ir geopolitiniai pokyčiai išryškino, kad kritinės technologijos nebegali būti tik „startupų hobis“. Tai tampa nacionaliniu prioritetu.

Lietuva turi talentų, laboratorijų ir augančių investicijų, tačiau tam, kad iš tiesų išnaudotume momentą, būtina:

- geriau suprasti rinkos poreikius,
- mokėti atlikti research,
- pasinaudoti finansavimo instrumentais,
- nebijoti klausti pagalbos, ir svarbiausia
– turėti ambiciją žiūrėti toliau nei Baltijos šalys.

„Ambicija yra atskaitos taškas. Jei matysi tik regioną, sukursi regiono sprendimą“, – primena Milinavičius.

Kaip gali atrodyti Lietuvos deep tech ateitis?

Prognozės drąsios, bet realistiškos: mūsų regionas gali tapti giliųjų technologijų centru, jei tinkamai suvaldysime finansavimą, talentus ir mokslinių tyrimų kryptis. Jau šiandien Lietuva turi proveržių, kurie laimi NATO konkursus, kuria naujus terapinius metodus, sprendžia dezinformacijos problemas ar vysto fotonikos inovacijas.

Tačiau Andrius pabrėžia, kad deep tech kelias nėra sprintas. Tai maratonas, reikalaujantis strateginės kantrybės, ilgalaikio mąstymo ir gebėjimo žiūrėti keliomis fazėmis į priekį.

O ką daryti tiems, kurie nori įsitraukti? Čia atsakymas paprastas: domėtis, klausti, jungtis prie ekosistemos, ir nebūti tik pasyviu stebėtoju.

„Jeigu jums įdomios giliosios technologijos, jums nereikia būti profesoriais. Dažnai labiausiai trūksta žmonių, kurie moka daryti verslą, struktūruoti idėjas ir padėti mokslininkams suprasti rinką“, – sako Andrius.

Deep tech nėra uždara bendruomenė – ji laukia žmonių, kurie nori kurti prasmingus pokyčius.

Visą laidą žiūrėkite Nextury TV Youtube kanale: https://youtu.be/bG-hdi73Bz0