Kodėl 2026-ieji gali tapti technologiniu lūžiu, kurio dar nepatyrėme?
21
GRD'25
Technologijų pasaulyje dažnai kalbame apie „revoliucijas“, tačiau didžioji jų dalis lieka skaitmeninėje erdvėje – ekranuose, programėlėse, duomenyse. Tačiau, pasak verslininko ir investuotojo Ilja Laurs, artėjame prie visai kito etapo: etapo, kai dirbtinis intelektas nustos būti tik „protas ekrane“ ir pirmą kartą masiškai įžengs į fizinę ekonomiką.
Būtent apie tai ir dar daugiau su laidos vedėja Rena Saribekian - Kindere kalbama naujausiame tinklalaidės „31 minutė su Ilja Laurs“ epizode. Tai pokalbis ne apie vieną technologiją, o apie didįjį lūžį, kuris, investuotojų akimis, gali prasidėti jau 2026 metais.
Nuo rinkų turbulencijos iki naujos ekonomikos logikos
Laidoje atsispiriama nuo pastarųjų metų realybės: technologijų sektoriaus svyravimų, geopolitinių įtampų, politinių sprendimų ir emocijų perpildytų finansų rinkų. Kodėl 2025-ieji buvo tokie nepastovūs? Ar tikrai kalbame apie dirbtinio intelekto „burbulą“? Ir kaip atskirti triukšmą nuo realių struktūrinių pokyčių?
Ilja Laurs siūlo aiškų investuotojo požiūrį: burbulai neegzistuoja ten, kur yra realus pinigų srautas, infrastruktūra ir fizinė vertė. O būtent šiose srityse šiandien koncentruojasi didžiausios investicijos – nuo duomenų centrų iki energijos tiekimo.
Kai AI palieka ekranus
Vienas svarbiausių laidos akcentų – humanoidiniai robotai. Ne kaip futuristinė vizija ar buitinė pramoga, bet kaip trūkstama grandis, leidžianti technologijoms pagaliau „prisijungti“ prie realaus pasaulio.
Iki šiol programinė įranga galėjo optimizuoti informaciją, bet negalėjo pakeisti fizinio darbo. Tačiau pasaulio ekonomika – nuo gamyklų iki sandėlių, nuo logistikos iki paslaugų – yra sukurta pagal žmogaus kūną: rankas, kojas, regėjimą. Kai dirbtinis intelektas įgauna fizinę formą, atsiveria visiškai naujas produktyvumo lygis.
Tai ne teorija. Didžiosios pasaulio korporacijos jau viešai kalba apie šimtus tūkstančių darbo vietų, kurias artimiausiais metais perims robotai – ten, kur darbas pavojingas, monotoniškas arba kur tiesiog nebėra kam dirbti.
Didžiausia problema – ne technologijos
Paradoksalu, bet laidoje nuskamba mintis, kuri keičia įprastą diskusijos kryptį: didžiausias ekonomikos ribojantis veiksnys šiandien yra ne technologijų stoka, o žmogaus laikas, energija ir motyvacija.
Senėjančios visuomenės, darbo jėgos trūkumas, streikai, perdegimas – visa tai tampa nebe socialiniais, o ekonominiais veiksniais. Ir būtent čia technologijos, ypač AI su fiziniu „kūnu“, tampa ne grėsme, o sprendimu. Tai - ne futuristinis pasakojimas ir ne technologinė fantastika. Tai ramus, bet labai aiškus pokalbis apie tai, kaip keičiasi pasaulio ekonomikos struktūra, kaip mąsto investuotojai ir kodėl 2026-ieji vis dažniau minimi kaip pradžios taškas, o ne dar vieni „ateities metai“.
Visą tinklalaidę žiūrėkite Ilja Laurs Youtube kanale: https://www.youtube.com/watch?v=lqxcQ62CUKo
Klausykite - Ilja Laurs Spotify kanale: https://bit.ly/490gm49
