2025-ieji – kokie jie buvo finansų rinkoms?

2025-ieji finansų rinkose buvo metai, kuomet optimizmas ir nerimas ėjo greta. JAV akcijų rinka trečius metus iš eilės fiksavo augimą, o pagrindiniai indeksai – „S&P 500“, „Nasdaq 100“ ir „Russell 2000“ – dar kartą užbaigė metus dviženkle grąža. Vis dėlto šis augimas nebuvo tolygus – didžioji dalis pelno koncentravosi stambiausiose technologijų bendrovėse, ypač susijusiose su dirbtinio intelekto (DI) infrastruktūra. DI tema tapo vienu svarbiausių rinkos variklių, tačiau kartu skatino ir diskusijas apie vertinimų tvarumą bei galimus burbulo požymius.

Metų eigoje rinkoms teko išgyventi ne vieną rimtą išbandymą. Prezidento D. Trumpo inicijuoti tarifai sukėlė staigią korekciją – pavasarį JAV indeksai trumpam buvo praradę beveik penktadalį vertės. Tačiau vėliau sekę tarifų atidėjimai, derybos su pagrindiniais prekybos partneriais ir stiprūs įmonių rezultatai leido rinkoms atsitiesti. Papildomo palaikymo suteikė ir FED sprendimas metų eigoje tris kartus sumažinti palūkanų normas – iš viso 75 baziniais punktais.

Ypatingais 2025-ieji tapo žaliavų rinkose. Tai buvo istoriniai metai tauriesiems metalams – aukso kaina per metus pakilo daugiau nei 60 %, sidabras brango net daugiau nei 140 %, o varis pabrango apie 40 %. Šis ralis atspindėjo tiek geopolitinį neapibrėžtumą, tiek paklausą, susijusią su energetikos transformacija ir technologijų plėtra.

Tuo tarpu technologijų ir regioninė diversifikacija taip pat išliko svarbūs sėkmės veiksniai. Azijos technologijų sektoriaus atsigavimas, ypač Kinijos ir Taivano bendrovių, stiprūs rezultatai ir DI investicijos leido „Nextury Asia Technology Fund“ uždirbti 32,94 % metinę grąžą.

2025-ieji – istoriniai metai auksui ir sidabrui

2025-ieji tapo išskirtiniais metais tauriųjų metalų rinkoms. Auksas ir sidabras metų eigoje nuolat fiksavo naujas rekordines aukštumas, o auksui tai buvo geriausi metai nuo 1979-ųjų. Jų kainos kilo ne tik dėl reakcijų į geopolitinius įvykius, bet ir dėl ilgalaikių veiksnių – švelnėjančios pinigų politikos, silpnėjančio JAV dolerio bei augančios centrinių bankų ir institucinių investuotojų paklausos.

Svarbų pagrindą metalų brangimui suteikė pinigų politika. JAV FED metų eigoje pradėjo palūkanų normų mažinimo ciklą, o rinkos vis labiau tikėjosi, kad palūkanos išliks žemesnės ilgesnį laiką. Tokia aplinka įprastai yra palanki tauriesiems metalams, ypač kai infliacija išlieka aukštesnė, o realios palūkanų normos – nedidelės. Papildomą impulsą suteikė silpnėjantis JAV doleris ir augantis institucinių investuotojų poreikis diversifikuoti portfelius.

Ne mažiau svarbus veiksnys buvo geopolitika. Besitęsiantys konfliktai, neapibrėžta tarptautinių santykių kryptis ir diskusijos apie pasaulinės finansų sistemos ateitį sustiprino aukso, kaip „saugaus prieglobsčio“, vaidmenį. Centriniai bankai aktyviai didino aukso rezervus, o tai dar labiau palaikė kainas. Tuo pat metu vis dažniau buvo kalbama apie ilgalaikius pokyčius – mažesnę priklausomybę nuo JAV dolerio ir augantį aukso vaidmenį centrinių bankų rezervuose.

Sidabras 2025 m. išsiskyrė tuo, kad jungė dvi funkcijas – saugaus turto ir pramoninės žaliavos. Be investuotojų paklausos, jo kainą stipriai palaikė augantis naudojimas saulės energetikoje, elektromobiliuose, elektronikoje ir kituose sektoriuose. Šis derinys sukūrė pasiūlos ir paklausos disbalansą, kuris leido sidabrui siekti rekordinius kainos lygius. Būtent todėl 2025-ieji metalų rinkose įsimins kaip metai, kai auksas ir sidabras ne tik apsaugojo kapitalą, bet ir ženkliai prisidėjo prie investuotojų grąžos.

Technologijų megatrendai 2025 m. – nuo DI iki kosmoso infrastruktūros

2025-aisiais dirbtinio intelekto (DI) tema išliko viena svarbiausių finansų rinkose, tačiau kartu vis dažniau buvo kalbama apie galimą burbulą, ypač matant aukštus technologijų bendrovių vertinimus. Vis dėlto rinka neapsiribojo lūkesčiais – įmonės aktyviai diegė DI sprendimus realiuose verslo procesuose, o didžiosios technologijų bendrovės toliau investavo į infrastruktūrą ir programinę įrangą.

DI temą 2025 m. reikšmingai papildė ir kosmoso bei gynybos technologijų rinka. Skirtingai nei ankstesniais metais, investicijos šiame sektoriuje pasiskirstė platesniame įmonių rate – nuo palydovų ir raketų gamintojų iki ryšių ir gynybos technologijų bendrovių.

Didžiausios JAV technologijų ir DI ekosistemos bendrovės 2025 m. demonstravo stiprų augimą – „Alphabet“ akcijos pakilo apie 65 %, „Nvidia“ – 39 %, „Broadcom“ – 50 %, o „Microsoft“ – apie 13 %. „Nextury Technology Fund“ per metus uždirbo 7,66 % – nors balandį fondas patyrė ryškią korekciją dėl prezidento D. Trumpo paskelbtų tarifų, nuo pavasario dugnų technologijų sektorius sparčiai atsigavo ir metų pabaigoje vėl tapo vienu pagrindinių rinkos variklių.

Galiausiai, DI plėtra vis aiškiau parodė ir fizinės infrastruktūros svarbą. Duomenų centrai sparčiai didino elektros suvartojimą, o energijos pasiūla kai kuriuose regionuose tapo augimą ribojančiu veiksniu. Tai į DI ekosistemą įtraukė energetikos, elektros tinklų ir net branduolinės energetikos bendroves, parodant, kad technologijų plėtra 2025 m. buvo ne tik programinės įrangos, bet ir realios infrastruktūros dalis.