Pastaruosius kelerius metus pasaulio investuotojų dėmesys buvo beveik vienareikšmiškai nukreiptas į JAV technologijų gigantus. Dirbtinio intelekto bumas, „Magnificent Seven“ akcijų šuoliai ir rekordinius vertinimus pasiekusios kompanijos kūrė įspūdį, kad tikrasis augimas vyksta tik vienoje pasaulio pusėje. Tačiau 2025-ųjų pabaiga ir 2026-ųjų pradžia atnešė kitą toną – Azija, o ypač Kinijos technologijų sektorius, vėl atsidūrė investuotojų radare.

Ar tai trumpalaikė banga, ar struktūrinis lūžis?

Naujausi didžiųjų technologijų bendrovių atsiskaitymai, atsigavusi IPO rinka ir ryškėjantys kapitalo srautai rodo, kad sentimentas pasikeitė. Prieš trejus metus investuoti į Kiniją daugeliui atrodė pernelyg rizikinga. Geopolitinė įtampa, reguliaciniai sprendimai, baudos technologijų milžinams – visa tai stipriai prispaudė vertinimus. Tačiau tuo pat metu realus verslų augimas, vartotojų mastas ir technologinė pažanga niekur nedingo.

Būtent apie šį „spyruoklės efektą“ kalbama naujausiame „31 minutė su Ilja Laurs“ epizode. Kai stiprus, fundamentaliai augantis sektorius ilgesnį laiką būna nuvertintas, pakanka palankesnio klimato, kad prasidėtų grįžimas į adekvačius vertinimus. Ir tas grįžimas dažnai būna staigesnis, nei dauguma tikisi.

Diskusijoje ryškiai išskiriama mintis, kad šiandien pasaulyje realiai veikia du technologinio proveržio centrai – JAV ir Kinija. Dirbtinis intelektas, puslaidininkiai, mega infrastruktūra, robotika ir energetikos pajėgumai reikalauja ne tik idėjų, bet ir milžiniškų kapitalo, gamybos bei valstybinių resursų. Tai nebėra vien startuolių garažų istorija – tai infrastruktūrinės galios klausimas. O investuotojui tai reiškia paprastą dilemą: jei pasaulinis AI augimas spartėja, kuriose ekosistemose sukuriama didžiausia vertė?

Laidoje aptariama ir sparčiai atsigaunanti IPO rinka. Kai technologijų bendrovės masiškai renkasi eiti į biržą, tai dažnai yra gero investicinio klimato pasekmė, o ne priežastis. Įmonės gali laukti metus ar net dešimtmetį, kol atsiras tinkamas momentas. Todėl IPO banga gali būti ženklas, kad kapitalas jaučiasi pakankamai saugus ir optimistiškas dėl artimiausių metų.

Pokalbis natūraliai pereina ir prie kito etapo – fizinio dirbtinio intelekto. Jei pastarieji metai buvo apie algoritmus ir kalbos modelius, artimiausi gali būti apie humanoidus ir robotiką. Technologijos, kurios iš skaitmeninio pasaulio pereina į fizinį, turi potencialą keisti pramonę, logistiką ir net darbo rinką. Ir čia vėl grįžtama prie to paties klausimo – kas turi tiekimo grandines, gamybos pajėgumus ir ilgalaikę strategiją?

Ne mažiau svarbi dalis – makroekonomika. Silpnėjantis doleris, JAV skolos mastas, obligacijų paradoksai – visa tai turi tiesioginį poveikį investuotojų grąžai. Laidoje paaiškinama, kodėl „garantuotos palūkanos“ nebūtinai reiškia garantuotą pelną ir kodėl valiutos pokyčiai gali iš esmės pakeisti rezultatą, ypač investuojant iš Europos perspektyvos.

Vis dėlto bene svarbiausia tema – investuotojo psichologija. Kai vienas regionas ar sektorius ima augti sparčiau nei kiti, kyla pagunda viską statyti ant vienos kortos. Tačiau diversifikacija nėra nuobodi teorija – tai apsaugos mechanizmas. Vietoje bandymo atspėti vieną būsimą lyderį, galima investuoti į visą augantį sektorių ir leisti rinkai išspręsti konkurenciją už jus.

Šis epizodas nėra apie trumpalaikes antraštes ar emocinius šuolius. Tai pokalbis apie ciklus, struktūrinius pokyčius ir ilgalaikę strategiją. Apie tai, kodėl kartais geriausios galimybės atsiranda tada, kai dauguma dar abejoja. Ir apie tai, kaip atskirti triukšmą nuo tikros vertės.

Jei ieškote platesnio konteksto, aiškios logikos ir investuotojo požiūrio į tai, kas gali formuoti 2026–2027 metų rinkas, ši „31 minutė“ gali būti viena prasmingiausių jūsų šio mėnesio investicijų – bent jau į žinias.

Visą tinklalaidę žiūrėkite: https://shorturl.at/5C1YK
Visą tinklalaidę klausykite: https://shorturl.at/SQlRG