Kinija rodo ryžtingą atsaką Trumpui: švelnins pinigų politiką 2025-aisiais
11
GRD'24
Optimizmas Azijoje – Kinija žada pritaikyti „nuosaikiai švelnią“ („appropriately loose") pinigų politiką 2025-aisiais. Jos tikslas – paskatinti ekonomiką ir pasiekti užsibrėžtą 5% augimą, kurį šiuo metu stabdo ne tik stagnuojanti rinka, bet ir gresia D. Trumpo pažadai apmokestinti Kinijos importą.
Tokio pinigų politikos švelninimo Kinijoje nebuvo 14 metų. Kinijos komunistų partija skelbia, kad šalies fokuse – daugiausia dėmesio skirti vidaus paklausos didinimui ir vartojimo skatinimui.
Po naujienų paskelbimo akcijos šoktelėjo – Honkongo Hang Seng indeksas (.HSI) pakilo 2.8%, taip pat kilo ir Kinijos vyriausybės obligacijos.
2025 metais Kinijos valdžios institucijų tikslas – siekti pažangos išlaikant stabilumą. Tam Kinija pasitelks aktyvesnę fiskalinę politiką, bandys stabilizuoti būsto ir akcijų rinkas.
Nauja pinigų politika pirmą kartą sušvelninta nuo 2010 m. pabaigos. Planuose – palūkanų mažinimas ir proaktyvus fiskalinis stimulas investicijoms 2025-iesiems. Tokie planai – atsakas Trumpo grasinimams kelti tarifus Kinijos importuojamai produkcijai.
Dėl patiriamų ekonominių sunkumų Kinijoje valdžia dar rugsėjį paskelbė apie pinigų politikos švelninimą sumažinant palūkanas ir suteikė finansų sistemai 1 trilijono juanių (140 mlrd. USD) stimulą.
Jau ir šiais metais Kinija užsibrėžusi pasiekti maždaug 5 proc. augimą. Ar pavyks – didelis klaustukas. Tačiau išlaikyti tokį augimo tempą ir 2025 m. su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu priešakyje bus sunki užduotis. Trumpas grasina taikyti 60 proc. ar net didesnius muito mokesčius Kinijos importui.
D. Trumpo grasinimai dėl muitų sukrėtė Kinijos pramonės rinką, kuri JAV kasmet parduoda prekių už daugiau nei 400 mlrd. USD.
Lapkritį Kinija pristatė 10 trilijonų juanių (1,40 trilijono USD) skolos paketą, siekdama palengvinti vietos valdžios finansavimo įtampą ir stabilizuoti lėtėjantį ekonomikos augimą. Tačiau šiuo paketu siekiama užkamšyti savivaldybių skolas, o ne tiesiogiai įnešti pinigų į ekonomiką.
Tuo tarpu prezidentas Xi Jinpingas ragina visapusiškai pasiruošti 2025 m. ekonominiams tikslams pasiekti ir sako, kad dabartinė šalies raida susiduria su daugybe iššūkių. Kinijos ekonomika šiais metais per daug pasikliauja gamyba ir eksportu, o namų ūkių paklausa nuvilia, nes didelė nekilnojamojo turto rinkos krizė mažina vartotojų gerovę, o dauguma vyriausybės paskatų tenka gamintojams ir infrastruktūrai.
Vyriausybės patarėjai rekomenduoja Pekinui kitais metais nekeisti savo augimo tikslų, bet taip pat ragina imtis ryžtingesnių fiskalinių paskatų, kad sušvelnintų numatomų JAV tarifų poveikį ir atremtų defliacinį spaudimą.
Ekonomistai paragino Pekiną labiau orientuotis į vartotojus ir siūlyti didesnę finansinę paramą mažas pajamas gaunantiems gyventojams, tuo pačiu įgyvendinant žadėtus mokesčių, gerovės ir kitus politikos pakeitimus, skirtus struktūriniams pokyčiams.
Tačiau iki šiol valdžios institucijos daugiausia dėmesio skyrė nuo eksporto priklausomo gamybos sektoriaus modernizavimui. Tuo tapru elektra varomų transporto priemonių, saulės energijos ir baterijų sėkmė Kinijoje paskatino pagrindinių prekybos partnerių atsitraukimą.
Laikas parodys, ar pakreipusi fokusą į vartotojus ir pasiryžusi taikyti naujas fiskalines priemones Kinija pakels šalies ekonomiką iš duobės ir sulauks realių rezultatų.
