Kinijos „DeepSeek" proveržis dirbtinio intelekto srityje
27
SAU'25
Pirmadienį krito nuolatinį augimą pastaruoju metu rodžiusios Vakarų didžiųjų technologijų kompanijų akcijos. Tokią netikėtą turbulenciją sukėlė Kinijos dirbtinio intelekto startuolio „DeepSeek“ pažanga, pasėjusi abejonę, ar JAV išlaikys lyderystę dirbtinio intelekto srityje, kur išleidžia milijardus dolerių DI naudojamiems lustams.
„DeepSeek“ sulaukė vis didesnio investuotojų dėmesio. Bendrovė praėjusią savaitę išleido savo naujausią DI modelį, kurio našumas panašus į JAV konkurentų „OpenAI“ ir „Meta“. Kinijos bendrovės „chatbotas“, OpenAI ChatGPT varžovas, šį savaitgalį JAV buvo vienas dažniausių Apple App Store atsisiuntimų.
Startuolis skelbiasi padaręs pažangą mokymo modeliuose, kuriuose naudoja daug mažiau „Nvidia“ lustų nei JAV konkurentai. Būtent dėl to kilo abejonių dėl būsimų Silicio slėnio su dirbtiniu intelektu susijusios techninės įrangos pirkimų, taip pat dėl galimos investicijų grąžos.
DI revolucijos karaliene laikomos „Nvidia“ akcijos prieš atsidarant prekybai nukrito 8 proc., „Microsoft“ ir „Meta“ atpigo daugiau nei 3 proc. Akcijų ateities sandoriai rodė 3,1 procento kritimą technologijų biržoje „Nasdaq“, o S&P 500 indeksui numatytas 1,9 procento kritimas. Europos lustų įrangos gamintoja ASML per ankstyvą prekybą smuko 9 proc., todėl Stoxx Europe 600 technologijų indeksas sumažėjo 4,8 proc.
Investuotojams teks įvertinti, ar aparatinės įrangos („hardware“) išlaidos, skirtos DI, gali būti daug mažesnės negu dabar. UBS duomenimis, stambių JAV technologijų įmonių dirbtinio intelekto investicijos pernai siekė 224 mlrd. „OpenAI“ ir „SoftBank“ praėjusią savaitę paskelbė apie planą per ateinančius ketverius metus į AI infrastruktūrą investuoti 500 mlrd.
Tokijuje Japonijos lustų kompanijos „Disco“ ir „Nvidia“ partneris „Advantest“ atpigo atitinkamai 1,8 ir 8,6 procento. Pirmaujantis Kinijos lustų gamintojas SMIC sumažėjo 8,4 proc. „Furukawa Electric“, gaminanti laidinius kabelius duomenų centrams, nuo lapkričio mėnesio ypač smarkiai išaugo, tačiau pirmadienį jos akcijos smuko daugiau nei 11,3 proc., todėl ji labiausiai kirto Japonijos lyderiaujančiam indeksui „Nikkei 225“.
Rizikos draudimo fondo valdytojo Liang Wenfeng įkurtas „DeepSeek“ praėjusią savaitę išleido išsamų dokumentą, paaiškinantį, kaip sukurti didelį kalbos modelį, kuris galėtų automatiškai mokytis ir tobulėti. Mitulas Kotecha, „Barclays“ Azijos besivystančių rinkų makro ir užsienio valiutos vadovas pabrėžia, kad net ir tarifų naštos bei investicijų apribojimo fone Kinija nesėdėjo rankų sudėjusi.
Vis dėl to, kai kurie analitikai teigia, kad rinkos reakcija buvo perdėta ir kad „DeepSeek“ pažanga galiausiai bus teigiama AI lustų gamintojams, tokiems kaip „Nvidia“. Dylanas Patelis, lustų konsultavimo bendrovės „SemiAnalysis“ vyriausiasis analitikas, sako, kad sumažinus mokymo ir dirbtinio intelekto modelių eksploatavimo išlaidas ilgainiui įmonėms ir vartotojams bus lengviau ir pigiau pritaikyti DI programas.
Kai kurios Kinijos technologijų akcijos šiandien augo kilus teigiamoms nuotaikoms dėl „DeepSeek“, nors platesnis CSI 300 indeksas smuko 0,4 procento. Honkonge „Baidu“ paaugo 4 proc., o „Alibaba“ – 3 proc.
Vieno didžiausių pasaulio bankų „BNP Paribas“ investicijų į Kiniją vadovas Wei Li patvirtina, kad šiandien Kinijoje technologijų sektorius auga, o bendros nuotaikos šalyje yra gana teigiamos.
