2020-2021 m. buvo itin sudėtingas laikotarpis visam pasauliui, o ypač – Kinijai. Šalyje investuotojams nerimą kėlė ne tik koronavirusas ar ekonominės problemos, bet ir valdžios technologijų kompanijų persekiojimas ir jų plėtros ribojimas. Vos per kelis metus Kinijos pagrindinės technologijų milžinės, tokios kaip „Alibaba“, prarado apie 80 proc. savo vertės, „Baidu“ – apie 75 proc., o „Tencent“ vienu metu buvo praradusi apie 70 proc. savo vertės.
Pradėjus vykdyti rinkos piniginius stimulus ir ekonomines subsidijas nuo 2024 metų, ne kartą girdėjome žinias apie galimą Kinijos atsigavimą. Vis dėl to šįkart situacija yra kitokia. „Hang Seng Tech“ indekso, kuris seka 30 didžiausių technologijų bendrovių, įtrauktų į Honkongo biržos sąrašą, rezultatas – 20 proc. šuolis nuo sausio mėnesio žemumų. Tai parodo, kad investuotojų pasitikėjimas Kinija grįžta. Šį šuolį paskatino pamažu atsigaunanti ekonomika – 2024 m. paskutiniame ketvirtyje Kinijos BVP lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai augo net 5,4 proc., o nekilnojamojo turto rinkos mėnesinis kritimas praėjusių metų lapkritį sulėtėjo iki vos 0,8 proc. Taip pat džiugina naujausi Kinijos kompanijų dirbtinio intelekto pasiekimai, o svarbiausia – grįžusios vyriausybės paskatos ir šalies vadovo Xi Jinpingo noras vėl bendradarbiauti su verslu. Būtent tai Kinijoje turi kaip niekur kitur didžiulę svarbą.
Xi Jinpingo vasarį organizuotas aukščiausiojo lygio susitikimas su technologijų lyderiais, įskaitant „Alibaba“ vadovą Jacką Ma ir „DeepSeek“ vadovus, tapo Pekino ir technologijų santykių užglaistymo ženklu po daugelį metų trukusio spaudimo.
Šis pokytis, kurį analitikai vadina „strategine būtinybe“, rodo, kad Kinijos valdžia pripažįsta privataus sektoriaus vaidmens svarbą siekiant savarankiškumo lustų gamyboje ir dominavimo dirbtinio intelekto rinkoje. Grįžęs Kinijos valdžios dėmesys plėtrai taip pat pasireiškė mokesčių lengvatomis išlaidoms, susijusioms su tyrimais, supaprastinta įmonių susijungimų bei pirkimo tvarka. Tai paspartins plėtrą būtent Kinijos technologijų rinkoje ir gerokai paskatins šalies technologijų gigantus pirkti mažesnius startuolius, taip besivejant JAV korporacijas.
Kinija sugebėjo parodyti, kad net ir esant ganėtinai agresyvioje izoliacijoje, šalies kompanijos geba pasiekti įspūdingų rezultatų. „Huawei“ sugebėjo sukurti 5G palaikantį lustą daug greičiau nei bet kas galėjo tikėtis, o „DeepSeek“ sukėlė didžiulį triukšmą visame pasaulyje, kuomet paaiškėjo, kad ši sąlyginai nedidelė Kinijos bendrovė sugeba sėkmingai konkuruoti su „OpenAI“ dirbtinio intelekto modeliais. Nors „DeepSeek“ naujajam DI modeliui panaudotas biudžetas, remiantis įvairiais šaltiniais, siekė vos apie 6 mln. USD, o „OpenAI“ jau yra išleidusi milijardus dolerių investuotojų pinigų.
Analitikai spekuliuoja, kad Kinija šiuo metu turi nemažą potencialą padidinti savo įtaką ir pagerinti prekybines pozicijas Europoje – senojo žemyno ir JAV santykiams aštrėjant, didėja ir galimybė, kad ES retorika Kinijos atžvilgiu pasikeis.
Xi Jinpingo atšilimas technologijų kompanijų atžvilgiu bei galimas Kinijos įtakos išaugimas Europoje leistų Kinijos kompanijoms, sugebėjusioms išgyventi net ir labai sudėtingomis sąlygomis, plėstis didžiuliu greičiu. Kinijos kompanijų akcijos šiuo metu atrodo itin patraukliai ir dėl savo kainos bei generuojamų pajamų santykio (P/E ratio) – anksčiau daugelis investuotojų tai tiesiog ignoravo dėl galimų rizikų, tačiau dabar vis didesnės rizikos iškyla Europoje ir JAV, o Kinijoje jos pagaliau pradeda mažėti.